2009.07.28 (antradienis)
Pakilom ant aukščiausio kalno kokį galėjom rasi Alytuje ir truputį už jo ribų.Pažvelgiau nuo kalno viršaus; matėsi beveik visas Alytus.Aukštas kalnas vidury tylaus, ramaus, švaraus miško.Pajutau laisvės skonį ir kvapą.Paleidau visą savo balsą, viską kas buvo užlaikyta manyje.Visu garsumu dainavau, galbūt tiksliau rėkiau dainą: My Obsession.Buvo taip gera, taip nauja ir taip lengva.
Geriau rėkt kiek norėjau, čia manęs negirdėjo niekas..na žinoma išskyrus Gretą, bet ji pritariamai man rėkavo, tikriausiai tai pat jautė laisvę.Išsirėkėm ir pasileidom nuo kalno.Ridenomės ilgai.Buvau beproto gera jaustis laisvai.Daryt ką nori.Duuh, norėčiau kiekvienos dienos tokios.
Vėliau atsisėde ant pievos centro vidury svarstėm klausimą, kurio manau neatskleisiu.Prie mūsų prisijungė Monika.Svarstėm gerą valandą ir nervavomės.Bet sprendinio atsakymas buvo neigiamas.Tad iš kito alytaus galo keliavom į kitą.Užsisakėm didelę picą išsinešimui ir eilinį kartą, savo firminiu keliu patraukėm į parką.Jau buvo nuspręstą ką veiksim.Kaip visada.
Parke atsisėdome savo jau dažnai lankomoj vietoj, išsitraukėm kortas, pasileidom Forever or never ir kaip visada su ta pačia muzika, sulošem kelias partijas "Durniaus" pervadinto į "Yva" vėliau į "69" o dar vėliau į nepadorų žodį "Kū**a".Ačiū Dievui likau tik "Yva".Pica paėjo greitai, maisttas su mumis ilgai neužsilieka.
Monika susinervavusi, kad tapo "Kū**a" nusprendė nebežaist.Taigi sugalvojom naują veiklą.Greta išsitraukė "Užtemimas".Nusprendėm rašyt istoriją iš Užtemimo.Atsiverte belekur ir paėmė sakinio pirmus tris žodžius rašėm ant picos dežės.štai koks blynas gavosi:
Jis susirūpinęs ilgai žvelgė į juodą atlasą, grįžo po akimirksnio.Jo balse suskambo:
-Džeikobas nori su...-tada tapo tylu.Jo veidas užkaito.Suktai šypsodamasis pridūrė:
-Aš eisiu ilgesniuoju!
-Gerai.-išsišiepęs tarė.
Galiausiai vėl atsidūrėme.Pamačiusi, kad Edvardas naujagimiai priėjo pėdsakus, Rozali tai pat.Tai pats svarbiausias, Tanios šeima irgi.Akimirką prieš užmerktas, pro virtuvės duris, krūptelėjau, Esmė paglostė.Alisa tupėjo ant..Setas Klirvoteris gulėjo, neperpratau jo veido.
-Primink man, kad negi tau visai.
Nusprendžiau palaukti ryto.Semas ūmiai dingo.Jis žvelgė į.Aš taip negeidžiu, jei paprašyčiau kai į vilkų vis gausėjo.
-Tai tik mirgėjimas, bent jau liaukis!
Užsiropščiau jam ant..kas man darbo.
-Viskas gerai.-gūžtelėjo.-Žinau savo galimybes.
-Gerai, Edvardai, klausyk..
-Žinau, žinau, žinau..-jis pririedėjo, atsistojo.
-Džeikai, būk geras.Nuo to laiko viską apsunkinau labiau.-tegalėjau kalbėti pašnibždomis.
-Tik pažiūrėk į Rozali.-dvejojo tarpdury.
-Labai išradinga, Edvardai.
-Ak, Bela, būk dešinysis jo delnas.
-Koks tai jausmas?
-Ką turi galvoje?
-Viktorija, Džeinė, Kajus..-uždėjo šaltas rankas.
-Kas yra, tėti?
-Aš negavau kvietimo.
-Man nereikia vergų.
-Bela, tu teisi.
Viskas buvo parengta.Džeikobas neužbaigė minties:
"Visi gali Tau..."
-Šįvakar buvo sunkiau, tu gali supykti.
O sniegas sužibėjo.Jau sunerimavau, atsisukau.Edvardas nieko neatsakė.
-O aš nebuvau, tau prieš akis.
Du vampyrai lėtai..man vėl palengvėjo.
-Argi nepasitiki manimi?
-Du.-karštai atsakiau.-dėl paprasto fakto.
Edvardui reikėjo atsigriebti.Jis kilstelėjo antakį.Stebelėjau į Džeikobą.Jis įlindo pro..staiga jo nebeliko.
Žinojau ko noriu.Jis lūpomis perbraukė liepsnojantį plaukų gumbulą.Jaučiausi keistai atsipalaidavusi.Tai pirmasis bučinys.
-Ką galėjau atsakyti?Manėme, kad mirsi.
Miegmaišyje buvo šilta.
-Žiūrėk tu man.Na tu...norėjau.
-Tu tikra beširdė!Mums reikės pagalbos.
Krūptelėjau nors nerimavau.Gulėjau kniūbščia skersai.Nežinojau kas įvyko.Jo veidas kaito.Sutrikusi pamirksėjau, nebebuvo..
-Ką galėtume padaryti?Kvilas susirado porą.-Džeikobas vėl sukaito.-Regis, galimybės menkos.
tokia mūsų istorija.Paraše paskaitėm, pasijuokėm.Nesveikai pradėjo pult uodai, nusprendėm ,kad reikia skirstytis.Taip ir padarėm.
2009.07.29
Kiaurą dieną prakiūksojau sode su Guste.Negalėčiau sakyt, kad buvo nuobodu.
Plovėm mašiną, kaip per kokį klipą tokios tipo sexės, važiuoja kažkokie bernai papypino, nekreipėm dėmesio.Apsisuko, atgal važiavo, vėl pypino.Tai kartojosi trečia ir ketvirtą kartą, galiausiai negavo dėmesio ir nurimo.Gustė įsiklausė į tylą ir sako:
-Negavo vaikinukai fiftycenterių dėmesio.
Nusijuokėm, gavom vandens ir toliau tipo plovėm, bet daugiau gal šlapia ne mašina liko, o mes, bet vistiek smagu.
Paskui grįžom ir liepė Gustei grįžt su mašina kuri stovėjo aikšetlei beveik prie pat mano namų, vos keli metrai.Nuėjom laimingos iki mašinos, susidėom ir į mašiną.Gustė sukalbėjo maldą, kad policija nesustabdytų.
Važiuojam ir ant pirmo posūkio policija su savo lazdele mojuoja.Susotojom.
Pacaniokas kažkoks policininkas.Sako:
-Teises parodyk.-toks flirto aistras užmetęs.
Gustė kažką suvėlė i greit paleido.Ačiū, Dievui, be baudos kvitelio.
Daina: jeremih-birthday sex
