laisvės skonis

2009.07.28 (antradienis)
Pakilom ant aukščiausio kalno kokį galėjom rasi Alytuje ir truputį už jo ribų.Pažvelgiau nuo kalno viršaus; matėsi beveik visas Alytus.Aukštas kalnas vidury tylaus, ramaus, švaraus miško.Pajutau laisvės skonį ir kvapą.Paleidau visą savo balsą, viską kas buvo užlaikyta manyje.Visu garsumu dainavau, galbūt tiksliau rėkiau dainą: My Obsession.Buvo taip gera, taip nauja ir taip lengva.
Geriau rėkt kiek norėjau, čia manęs negirdėjo niekas..na žinoma išskyrus Gretą, bet ji pritariamai man rėkavo, tikriausiai tai pat jautė laisvę.Išsirėkėm ir pasileidom nuo kalno.Ridenomės ilgai.Buvau beproto gera jaustis laisvai.Daryt ką nori.Duuh, norėčiau kiekvienos dienos tokios.
Vėliau atsisėde ant pievos centro vidury svarstėm klausimą, kurio manau neatskleisiu.Prie mūsų prisijungė Monika.Svarstėm gerą valandą ir nervavomės.Bet sprendinio atsakymas buvo neigiamas.Tad iš kito alytaus galo keliavom į kitą.Užsisakėm didelę picą išsinešimui ir eilinį kartą, savo firminiu keliu patraukėm į parką.Jau buvo nuspręstą ką veiksim.Kaip visada.
Parke atsisėdome savo jau dažnai lankomoj vietoj, išsitraukėm kortas, pasileidom Forever or never ir kaip visada su ta pačia muzika, sulošem kelias partijas "Durniaus" pervadinto į "Yva" vėliau į "69" o dar vėliau į nepadorų žodį "Kū**a".Ačiū Dievui likau tik "Yva".Pica paėjo greitai, maisttas su mumis ilgai neužsilieka.
Monika susinervavusi, kad tapo "Kū**a" nusprendė nebežaist.Taigi sugalvojom naują veiklą.Greta išsitraukė "Užtemimas".Nusprendėm rašyt istoriją iš Užtemimo.Atsiverte belekur ir paėmė sakinio pirmus tris žodžius rašėm ant picos dežės.štai koks blynas gavosi:

Jis susirūpinęs ilgai žvelgė į juodą atlasą, grįžo po akimirksnio.Jo balse suskambo:
-Džeikobas nori su...-tada tapo tylu.Jo veidas užkaito.Suktai šypsodamasis pridūrė:
-Aš eisiu ilgesniuoju!
-Gerai.-išsišiepęs tarė.
Galiausiai vėl atsidūrėme.Pamačiusi, kad Edvardas naujagimiai priėjo pėdsakus, Rozali tai pat.Tai pats svarbiausias, Tanios šeima irgi.Akimirką prieš užmerktas, pro virtuvės duris, krūptelėjau, Esmė paglostė.Alisa tupėjo ant..Setas Klirvoteris gulėjo, neperpratau jo veido.
-Primink man, kad negi tau visai.
Nusprendžiau palaukti ryto.Semas ūmiai dingo.Jis žvelgė į.Aš taip negeidžiu, jei paprašyčiau kai į vilkų vis gausėjo.
-Tai tik mirgėjimas, bent jau liaukis!
Užsiropščiau jam ant..kas man darbo.
-Viskas gerai.-gūžtelėjo.-Žinau savo galimybes.
-Gerai, Edvardai, klausyk..
-Žinau, žinau, žinau..-jis pririedėjo, atsistojo.
-Džeikai, būk geras.Nuo to laiko viską apsunkinau labiau.-tegalėjau kalbėti pašnibždomis.
-Tik pažiūrėk į Rozali.-dvejojo tarpdury.
-Labai išradinga, Edvardai.
-Ak, Bela, būk dešinysis jo delnas.
-Koks tai jausmas?
-Ką turi galvoje?
-Viktorija, Džeinė, Kajus..-uždėjo šaltas rankas.
-Kas yra, tėti?
-Aš negavau kvietimo.
-Man nereikia vergų.
-Bela, tu teisi.
Viskas buvo parengta.Džeikobas neužbaigė minties:
"Visi gali Tau..."
-Šįvakar buvo sunkiau, tu gali supykti.
O sniegas sužibėjo.Jau sunerimavau, atsisukau.Edvardas nieko neatsakė.
-O aš nebuvau, tau prieš akis.
Du vampyrai lėtai..man vėl palengvėjo.
-Argi nepasitiki manimi?
-Du.-karštai atsakiau.-dėl paprasto fakto.
Edvardui reikėjo atsigriebti.Jis kilstelėjo antakį.Stebelėjau į Džeikobą.Jis įlindo pro..staiga jo nebeliko.
Žinojau ko noriu.Jis lūpomis perbraukė liepsnojantį plaukų gumbulą.Jaučiausi keistai atsipalaidavusi.Tai pirmasis bučinys.
-Ką galėjau atsakyti?Manėme, kad mirsi.
Miegmaišyje buvo šilta.
-Žiūrėk tu man.Na tu...norėjau.
-Tu tikra beširdė!Mums reikės pagalbos.
Krūptelėjau nors nerimavau.Gulėjau kniūbščia skersai.Nežinojau kas įvyko.Jo veidas kaito.Sutrikusi pamirksėjau, nebebuvo..
-Ką galėtume padaryti?Kvilas susirado porą.-Džeikobas vėl sukaito.-Regis, galimybės menkos.

tokia mūsų istorija.Paraše paskaitėm, pasijuokėm.Nesveikai pradėjo pult uodai, nusprendėm ,kad reikia skirstytis.Taip ir padarėm.



2009.07.29

Kiaurą dieną prakiūksojau sode su Guste.Negalėčiau sakyt, kad buvo nuobodu.
Plovėm mašiną, kaip per kokį klipą tokios tipo sexės, važiuoja kažkokie bernai papypino, nekreipėm dėmesio.Apsisuko, atgal važiavo, vėl pypino.Tai kartojosi trečia ir ketvirtą kartą, galiausiai negavo dėmesio ir nurimo.Gustė įsiklausė į tylą ir sako:
-Negavo vaikinukai fiftycenterių dėmesio.
Nusijuokėm, gavom vandens ir toliau tipo plovėm, bet daugiau gal šlapia ne mašina liko, o mes, bet vistiek smagu.
Paskui grįžom ir liepė Gustei grįžt su mašina kuri stovėjo aikšetlei beveik prie pat mano namų, vos keli metrai.Nuėjom laimingos iki mašinos, susidėom ir į mašiną.Gustė sukalbėjo maldą, kad policija nesustabdytų.
Važiuojam ir ant pirmo posūkio policija su savo lazdele mojuoja.Susotojom.
Pacaniokas kažkoks policininkas.Sako:
-Teises parodyk.-toks flirto aistras užmetęs.
Gustė kažką suvėlė i greit paleido.Ačiū, Dievui, be baudos kvitelio.
Daina: jeremih-birthday sex

The lonely nights

 
                                                                           

Šiąnakt.Šiąnakt sapnavau tikriausiai patį baisiausią košmarą savo gyvenime.Tikriausiai pirmą kartą pabudau verkdama ir visa drebėdma.Bijau prisimint,  o ir visai nenoriu.Baisu.Bet svarbiausia nerealybė.

Mama šiandien netveria džiaugsmu.Nusipirko pagaliau naują mašiną.Liepiau pirkt raudoną, bet nusipirko tamsiai mėlyną, todėl man ji nepatinka.Jei ne spalva, tai gera mašina.bet koks skirtumas ne aš vairuosiu.Nooors, tėtis įkalbinėjo laikytis teises sulaukus šešiolikos, bet net nežadu.Turiu ką veikt.
Visą dieną mano telefoną grybavo laukais, miškais, pievom ir kitom vietom.Jis baigia mane daknist.Atitrankiau kelis kartus į stalo kampą.Ačiū Dievui, ekranas galutinai nesuskilo ir ačiū Dievui ir pradėjo siųst žinutes!
Dabar ant monitoriaus vaikšto kažkokia apsikaifavus musė.Sparnas vienas atlėpęs.Juokas ima pažiūrėjus, bet gaila vargšę damušt, visgi-gyvybė...
Džiaugiuosi, kad šiandien turėjau proga atgaivint chat'us su nerealiais žmogeliukučiuliukais.Buvo gan linksma juoktis iš visai nereikšmingų dalykų, tarkim nosinės.bet ir ta gali būt juokinga su tokiais žmonėmis.
Šiandien pagalvojau, kad jau nebedaug tos vasarėlės liko, viso labo tik mėnesis ir kelios dienos.
Vėl mokykla, vėl vėl vėl..Duuh, grįžt būtų smagu, dėl klasiokių, žinoma ne visų, beeet..bet va tie mokslai, užkniso.Nespėjau dar per visą vasarą pailsėt..tikiuosi rugpjūtį už tai atsiimsiu.
Per šitas pastarasias dienas taip nesveikai nuobodžiauju, kad net nesveika..Žiauru.
aj jaučiu kaip rašau ir rašau pievas kurių vistiek niekas neskaitys, bet pačiai paskui linksma iš savęs pasijuokt.Whatever.

Šiandienos dainos: Jeremih-Birthday Sex; Justin Bieber - One Time; Mstrkrft - Heartbreaker  

I smiled at you
and you smiled back
that's when I knew
there?s no turning back
you said you loved me
and I did too
now though it's over
I still love you

knock knock

Jaučiu, kad tuoj mirsiu.Šalta, nesveikai labai.Skaudą viską, ką įmanoma skaudėt, kojų nejaučiu.Visa tai dviračio pasėkmės.Bet velniop, tai niekai palyginus su mano vidumi.Kažkokia tragedija. Išvis.Mirsiu vidum, būtų geriau jei mirčiau ir išore, nemėtau čia kažkokios idiotės emo, nors idiotės man mėtyt ir nereikia.aj, whatever.
Jaučiuos taip žiauriai lievai, kai neturiu va čia šalia savęs, negaliu apkabint žmogaus kurio man beproto reikia.Taip žiauru.Jau įsivaizudoju tą akimirką...
Du šilti puodeliai garuojančios arbatos.Televizorius, muzika ar tiesiog tyla.Mėlynos akys žvelgia į numylėtasiąs šokoladines akytes, kurias ji taip myli.Stebuklinga akimirka su stebuklingu žmogumi. Duuh, gana dar labiau viską apsunkint. 
Dabar labai laukiu rugpjūčio pradžios, jeigu viskas pavyks...bus YEY!Šiaip turėčiau važiuot prie jūros, bet velniop tą jūrą, kai yra toks žmogus!(h)

Šiandien velniškai verdu įvairiom idėjom, tikriausiai reikės eit nuo pc, pasikloti lovą, nueiti į dušą ir visas jas užsirašyti.Pasidarysiu tos nuostabios arbatos, krui nuramina ir viską susirašysiu į savo visko atgyvenusį sąsiuvinį.Išsiliesiu, paklausysiu muzikos ir užmigsiu.Taip ir darysiu, taigi..

goodnight.

daina: Justin Bieber-One Time; žiauriai pasinešus ant Justin'o.

I'm just a love sick criminal

Šiandien matysite tik mane ŠŪDAŠALMĮ.ŠŪdaŠalmį.Sakau Jums Šūūdąąąšaaalmįį.Tehnoladžik.Tehnoladžik..

Visą šitą blog'ą planavau pradėt visai kitais žodžiais, visai kitom mintim, bet vo spaspaudžiau "Naujas pranešimas" į galvą ėmė ir šovė: ŠŪDAŠALMIS.lieva.

Išvis pastarosiomis dienomis kažkokia..kaip čia švelniau pasakius, galbūt PRIPLOTA.
Su Greta susitikt sakyčiau "malonumas".Maždaug susitinki ir prasideda komentarai:
-tavo tiesintuvas sugedo?
-Pas Tave gal veidrodis dužo?
-Tu žinai ką reiškia veidrodis?
-Gal tau rūbų sumest?

Atsibodo.Dieve, kaip noriu taip atrodau.Knisa.nerealiai.
Šiandien ryte pabundu ir eilinį kartą nusikeikiu, kad aš dar šitoj žemėj.Parašau sms, kaip ir kiekvieną rytą.
Gaunu klausimą: Kaip miegojai?
net negalvodama atrašau: gerai, o tu?
Pripratau rašyt gerai.
Šiąnakt miegojau taip TRAGIŠKAI, kad net biškutį prisiminus baisu.Visą naktį kažkoks persikaifavęs uodas palei ausį skraidė, taip grynai jaučiasi, kad kažkoks padauginęs.Sparnais daužos į ausį.Gal taip nenervuotų jeigu būtų taip dieną, o dabar naktį..viską girdi, viską jauti.Bet paksui nutilo, tikriausiai užsismaukė.
Naktį sugalvojau, kad noriu arbatos.Keliu koją iš lovos "TEKŠT". Toks šlykštus ištižęs garsas.Pasišviečiu su telefonu, vaizdas maždaug: kažkoks pergaišęs naktinis drugelis ant žemės guli.Pasivaliau koją į koją ir nutipenau į virtuvę.Atėjau ir sugalvojau, kad nebenoriu arbatos.Išsitraukiau iš šaldytuvo durelių sulčių ir prisipyliau pilną stiklinę, nežinau kiek kliuvo į stiklinę, kiek ant žemės, bet įsipyliau.Stovėjau ir galvojau ko noriu dar.Sugalvojau, kad ledukų.Išsitraukiau iš kameros ledukų.Pusę žinoma teko žemėj, kokie 2 į stiklinę.
Susirinkau ir nušlepenau atgal į kambarį.Buvo gal kokios 03:29 jei gerai pamenu.Galva dar danešė, kad tv jau GERO nieko nerodys, todėl net nesivarginau įjungt.Susiradau spintelėj mp3.Ir įsijungiau muzikos.
Prasidėjo viskas nuo dainos:
Jeffree Star - Miss Boombox; klausiau gal kokius 3kartus iš eilės.Supratau, kad šita daina tikrai nuostabi.
kitų dainų ne ką ir te pamenu, nes jos tokios..eilinės ir nereikšmingos buvo.Sedėjau ir klausiau ne muzikos, o tiksliau muzikos garsų.Galvojau kažkokias pievas.
Sedėjau sau kaip ramus žmogelis, tik į kairį šoną PAUKŠT, toks nerealus skausmas.Supratau, kad nelabai kas gero iš to "paukšt".Priguliau.Tik apėmė silpnumas..ir atsijungiau.Ačiū dievui, neapalpau, o užmigau.
Bet puikiai prisimenu su kokia daina užmigau:
Jeffree Star - Prisoner;
~ ~ ~

Dabar klausau tokios sakyčiau senokos dainos, nežinau kaip ji vėl atsirado mano playlist'e, bet labai apsidžiaugiau ją išgirdus:
Jesse McCartney - Leavin'
Nežinau kodėl, bet ji man taip smagiai nuotaiką kelia.

Girl, you need to tell him that I'm leaving never to come back again 
You've found somebody who does it better than he can 
No more making you cry 
No more gray skies 
Girl we flyin' on the G5, G5



o aš išeinu, kol krintančios žvaigždės už debesų slepiasi baikščiai.Ir išeinu, kol miegančiuos miestuos, žmonės bijo labai viens kitą paliesti.Palieku tačiau, gabalėlį žvaigždės.Gal ji kaip ir man, Tau suspindės.Palieku, tačiau gabalėlį aistros.Gal ji kaip ir man, gyvenimą duos.O aš išeinu, kol vystančios gėlės, man kelią kloją ir saugo nuo vėjo.Ir išeinu, liūdėk neliūdėjęs, juk išeisim visi laikui atėjus.

Eilinis beprasmis blog'as baigiasi daina:

Jeffree Star - Prisoner;














                                                     (hug):*(h)

damn

po kolkas neturiu žodžių.nuostabu, tobula, idealu.myliu.dievinu.<3

                                      Ar Jūs sakėt, kad meilė per atstumą neįmanoma?
                        MES!Mes gyvas pavyzdys, kad ĮMANOMA!

keith urban - tonight i wanna cry

labanakt.

Chris Brown-Forever

Jau rytoj turėsiu TOBULIAUSIĄ žmogų šalia ir būsiu pati LAIMINGIAUSIA!( :