bereikšmės dienos eina taip siaubingai letai, jog regis esi iškirptoj ir sulėtintoj filmo daly.dienos vis šaltėja, prisiminimai tai užšaldinėja, tai vėl atitirpsta, keistai gyvenimas dėstosi šiuo laikotarpiu.ir tas nelemtas šaltis..tapau jo auka, temperatūra, kosulys, sloga.visiškai be jėgų likau.vaistus saujom ryju..tokios mano dienos.nei kas keičiasi, nei kas grįžta, tiesiog gyvenu.stoviu vietoj, nejudu pirmyn nei per žingsnį.Pati tikriausiai judėt ir nebegaliu, bet kam padėt judėt pirmyn ar yra?atsakymas: ne, nėra.visi dingo, pasislepė.pabėgo kaip nuo priešo.bijo ar bjaurisi?koks skirtumas?man didelis.bet tik man.lauksiu kol saulė vėl švies, lauksiu kol šiluma ir vėl palies.tikiu tuščia širdim, kad ta diena dar iššaus, kad dar jos nepraleidau, kad dar ne vėlu.nes mano pasauliui reikia šviesos, reikia šilumos, tai vienintelis būdas keliauti į priekį, nestovėt vietoj.ir jei kokiam pakampy surasiu degtuką, užiebsiu jį, galbūt mano pasaulis nors trumpam neryškiai nušvis.ir galbūt ta degtuko švieselė ir ugnies šiluma apšvies tai ko man reikia ir sušildys bent tiek, kad galėčiau pakilt iš ledo ir žinot, kad kažkas yra šalia.bet kolkas, nei degtuko, nei šviesos, nei šilumos nėra.tiesiog pavargau nebyliai kartot, jog myliu.pailsėsiu.gal tai išeis į naudą.
šaltis, tamsa.pabūsiu meška, miegosiu žiemos miego, gal kiek ir anksti, bet pailsėsiu.gal tada atsiras jėgų pakilt ir garsiai sušukt: myliu!
tikiuosi
prašau tik šviesos ir šilumos.prašau tiek nedaug.
jay-z ft. kanye west & rihanna - i run this
