ho ho ho.
aš juokiuosi, juokiuosi ir juokiuosi!visgi suprantu kokių apsimetėlių šitam pasauly yra.jie taip tobulai užsimaskavę, jog pirmo, antro, trečio žvilgsnio pagalba to nesuprasi.ir tik tada, kai jiems nusibosta apsimetinėti būnant su Jumis, jie parodo tikrąjį savo veidą pusę ir neapmąstę padarinių išbėga apsimetinėti prieš kitus, kai supranta, kad jų spektaklis toje dalyje baigtas.Absurdiškai juokinga, tiesa?
Dar labai juokinga tai, jog bandydami parodyti ar suvaidinti jog jie yra stipresni,slėpdami savo emocijas ir jausmus, jie svaido įvairias replikas, nesąmoningus ir neapsvarstytus teiginius apie mus, bet nei kiek nesusimąstydami apie tai, jog lengviau būtų savo nuomonę išreikšti tiesiai į akis.Ir manau suvokus, jog tos replikos ir jų jėgų demonstravimas buvo bevertis ir visiškai nesąmoningas, visas stiprumas baigtųsi.Būtų dar juokingiau.Duočiau pavyzdžių, bet juk Paulės meilė amžina, o ir esu pasakius jog žmones kuriuos myliu iš mano lūpų apie save neišgirs nei vieno blogo žodžio, bet žinot su tokiu absurdų teatru sunku užsilaikyti nepravėrus lūpų būtent TA tema.Bet kol kas galiu laikyti.tiesiog gal jie kada ir supras, jog tai žvėriškai juokinga, net nieko nesuprantantiems žmonėms, kurie juos supa.
ir po tokių visokių nesąmoningų nesusipratėlių suvoki, jog žmogaus kurį kažkada vadinai tobulu tu VISIŠKAI nepažįsti.o žinot, geriau tokių ir nepažinot.norėčiau tokius ištrint iš savo gyvenimo ir toliau gyvent laiminga, negalvojant apie savo veiksmus, kad nebūtum išvadinta apsimetėle, padlaiže, kale ir kitokia.ir dar tai nesuvokiama, jog žmogus stumiantis ant Tavęs šalinasi.bando pabėgt.nuo ko?matyt nuo tikrovės kurios jie nenori pripažinti.žodžiu, kad ir kaip ten su jais bebūtų, man juokinga ir juoksiuosi su jais kartu, kai jie juoksis iš manęs, nes mano juokas bus saldesnis ir teisingesni.(:
taigi nepaisant apsimetėlių teatro ir jų vaidinimų, dramų keliamo juoko, jaučiuosi puikiai!nes visgi dar yra žmonių kurie sugeba būti savimi visose situacijose ir parodyti, bei duoti šilumą kuria jie spinduliuoja.ir nereikia su tais žmonėmis praleisti kiekvienos dienos bendraujant ar susitinkant, užtenka keleto susirašinėjimų per savaitę.tuomet, atsiranda daug ką pasakoti ir temos neišsisemia.todėl su tokiais gali kalbėti apie viską ir visaip.kol kas pas mane tokių netrūksta, tikiuosi ir netruks, nes tie žmogučiai geriausi ir mieliausi.
prisiminiau!vienais momentais jaučiuosi absurdiškai.aš nemoku guost žmonių! šiandien du kartus (jei būčiau guodžiantis žmogus) būčiau paguodus ir užjautus du žmones, bet...kai to reikia aš tiesiog neturiu ką pasakyt.nežinau kaip ir ką sakyt.ar tai reiškia jog nenoriu rodyt savo jausmų?bijau pasirodyt ne tokia kokia esu? ne! tiesiog aš to nemoku ir žmonės, jei kada tikėsitės paguodžiančio žodžio iš manęs ir parašysit...na, geriau to nedarykit, nes Paulė nutils ir kokias penkias minutes galvos ką atrašyt, tada suvoks, jog nieko negali padaryt ir parašysi "Nepyk." so.
geriausiai būtų jeigu visiem viskas nusisektų gerai ir nereiktų paguodžiamo žodžio, tiesa?na, bet kartais PASITAIKO.
Džiaugiuosi, jog yra žmonių kuriems NELYSDAMA Į ŠIKNĄ dar rūpiu.Kuriems nesunku parašyti, paklausti kaip sekasi.Tokių žmogučių žinutės nudžiugina labiausiai.Ir norėjau pasakyt, jei kada kiltų jums toks klausimas ar tokia mintis, jog esu šiknalaižė, kaip kai kuriems atrodo, tai galiu pasakyt drąsiai: su kuo bendraut renkuosi pati.nebando kažko nuo kažko nuvogt ar sudaryt žmonėms neigiamą nuomonę kitų atžvilgiu.taigi.(:
šiandien tuo tikriausiai blog'ą ir baigsiu.žadu kada susukt vblog'ą jei kas gausis.žiūrėsim.
na, o dabar grįžtu prie "Suklastoti laiškai" ir linkiu Jums gero vakaro, gal kai kam jau ir ramaus miego.
