ar žinot tą jausmą, kai vieną minutę galvoji "Taip, aš galiu!", o jau kitą "be šansų".siaubinga, tiesa?
užvakar buvau pikta ir stipri viskam, atrodo pykau ant viso pasaulio, kad jis taip elgiasi su manim ir galvojau "kokio velnio taip elgiuosi ir taip jaučiuosi?pavargau, aš galiu pamiršt" ir tikrai tikėjau, kad galiu, nes pykau. sulaukiau akimirkos, kada būsiu viena namie, susigūžiau ant lovos ir susiraukiau iš pykčio, iš nevilties kuri buvo visur kur bepasisuku ir velniškai siutau ant visko, nutrenkiau ant žemės man blogus prisiminimus keliančius daiktus ir pradėjau verkt iš pykčio, jaučiau kaip dreba visas kūnas.po kokių 10minučių atsikėliau ir supratau, jog iš to man naudos jokios.pradėjau tvarkytis, nes darbas geriausias gelbėtojas nuo depresijos.kuriam laikui užsimiršo.\
buvau vos ne kažkokiam meilės sukury.ir ištiesų jaučiausi gerai vien gyvendama prisiminimuose, buvo gerai.
o šiandien.šiandien vėl kažkoks beviltiškumas vidų graužia ir nėra kam išsipasakot, nėra su kuo pakalbėt.yra tik vienas labai didelis NIEKAS, kuris mane jau gan ilgai visur lydi.gerai sutariu su juo, nesipykstam.
ir nesvarbu, pasikeičiau šukuosena, nusipirkau suknelę apie kokią svajojau, dievaži.NIEKAS kaip nedingsta taip nedingsta.atrodo padaryčiau bet ką, atiduočiau viską, kad galėčiau gaut dar vieną galimybę.pasikeisčiau nuo pagrindų, nuo blakstienų iki kojų pirštų galiukų, kad tas jausmas nuo žemės iki mėnulio būtų suprastas ir jis gautų atsaką.
ir damn it, pagalvojus apie tai suprantu, jog tas jausmas smarkiai trenkė skuduru man į veidą.
ir aš matau, kad meilė parbloškė mane stipriai, bet remiantis dainos žodžiais..meilė grįžta, tiesa?
man ne.sunku būtų tikėt, jei kas ištartų tą žodį.
kada vanagas pagauna pelę ir supranti jog tu esi pelės vietoj ir negali būt laisvas, nusispjauni į viską ir pasiduodi naikinimui.aš nesava net sau.

~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~


vienuose reikaluose mano gyvenimas stovi vietoj, pripažystu, tiesiog negaliu nieko pakeist, gal tai keisis, su tais reikalais, kurie tikrai nestovi vietoj.taip mano gyvenimas, mano pažiūros keičiasi.pakeičiau daug nuomonių apie daug dalykų, bet tai nereiškia, kad pradėjo patikt pink, nickelback, avril ar kučinskas. mano gyvenimas keičiasi veikloj, mintyse, laisvalaiky..
pereinam į kitą lygimenį.. jūs tą gyvenimą vadinat elitu?būkit jūs elitais, būkit jūs mados icon'om, o aš būsiu SAVIM.ir manau tai geriausia, jeigu tikrai reikės, aš prisitaikysiu, bet jei to tikrai reikės.o jei jum kažkas nepatinka, taikykitės Jūs.:) nes aš jau pavargau būt tuo, kuo jūs norit, kad būčiau.būsiu SAVIM.nes gyvenimas keičiasi.keičiuosi ir aš!

xoxo

